juodnugaris

juodnugãris, -ė adj., smob. (2) Š, BŽ113, Vkš 1. kas su juoda nugara: Juodnugãris jautis, juodnugãrė karvė J. Darbštus kaip jautis juodnugaris Vaižg. Juodnugarės karvės didelis tešmuo rš. Mes važiuosim į Žagares, parsivešim juodnugares (d.) Pšl. 2. kas tik juodą darbą tedirba; sunkiųjų darbų darbininkas; prasčiokas, juodadarbis: Ar latvio muižėj, ar šlėktos palivarkėly, ar savų juodnugarių buožynėj – visur ta pati duona, ta pati druska: insūdo marškinius antpečių – net čeža pakulos! rš. Aš su tavim kiaulių neganiau, juodnugare! Žem. Vyras juodnugaris dirba dieną naktį Vaižg. Žvirbla buvo juodnugaris, pats išbridęs iš purvų, kaip it gimęs juose V.Piet. Mes esam tokie juodnugãriai, viską dirbam Skr. Kur tu pasikalbėsi su tokiais juodnugãriais: jie kerta ir kerta (pjauna ir pjauna, nenustoja dirbę) Kp. Juodnugãriais kaimiečius vadindavo (dvaro bimbalai) Pc. Juodnugaris paskutiniasis: nemoka liežuvio apsukti Skd. Tai juodnugãris: nuo tamsos lig tamsai lauke Trgn. Jų visa ūlyčia tokie juodnugariai, tik su darbu ažsilėkę Trgn. 3. stačiokas, nekultūringas, storžievis: Žmonių yra juodnugãrių (nekultūringų) ir baltuodegių (pataikūnų) Ds. Neik pas tus juodnugarius Lk. Nepraustaburni tu, juodnugari! rš. Šitokiem juodnugãriam – tai niekis Sv. Nu tas susiedas toks juodnugãris Vkš. Tu jais rũpinies, o ką tu gausi iš tų juodnugãrių! Kp.